blakučiotė

„Blakučiotė“ – tai švelnus, lietuviškas žodis, reiškiantis šnabždėjimą, tylią kalbą, šnibždesį, dažnai su atspalviu slaptumo ar intymumo.

Pavyzdžiai:
1. Gamtos kontekste:
„Miške girdėjosi tik vandens blakučiotė upelyje.“
(Pavartota kaip tylus vandens gurgulys ar šnabždesys.)

2. Žmonių kalboje:
„Kambario kampe sklido mergaičių blakučiotė apie paslaptis.“
(Nusakomas tylus, slaptas šnibždesys.)

3. Perkeltine prasme:
„Po langais blakavo vėjo blakučiotė.“
(Panašu į garsų, kurie „šneka“ tyliai, kaip šnabždintis vėjas.)

Trumpai:
Tai poetiškas žodis, apibūdinantis tylius, švelnius garsus ar šnibždesį, dažnai naudojamas grožinėje literatūroje ar lyriškame kontekste.

Įrašas
Paaiškinimas	„Blakučiotė“ – tai švelnus, lietuviškas žodis, reiškiantis šnabždėjimą, tylią kalbą, šnibždesį, dažnai su atspalviu slaptumo ar intymumo. Pavyzdžiai: 1. Gamtos kontekste: „Miške girdėjosi tik vandens blakučiotė upelyje.“ (Pavartota kaip tylus vandens gurgulys ar šnabždesys.) 2. Žmonių kalboje: „Kambario kampe sklido mergaičių blakučiotė apie paslaptis.“ (Nusakomas tylus, slaptas šnibždesys.) 3. Perkeltine prasme: „Po langais blakavo vėjo blakučiotė.“ (Panašu į garsų, kurie „šneka“ tyliai, kaip šnabždintis vėjas.) Trumpai: Tai poetiškas žodis, apibūdinantis tylius, švelnius garsus ar šnibždesį, dažnai naudojamas grožinėje literatūroje ar lyriškame kontekste.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.