"Blakstienplaukis" – tai neoficialus, poetiškas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai ploną, švelnų plauką, primenantį blakstieną. Dažniausiai vartojamas apibūdinti plonus plaukus ant kūno (pvz., ant rankų) ar retus galvos plaukus.
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: "Saulė švietė per medžių lapus, lyg per blakstienplaukius."
2. Apibūdinant žmogų: "Kūdikio pakaušyje dar liko tik blakstienplaukiai."
3. Metaforiškai: "Rytą rasą dengė žolės blakstienplaukiai."
Pastaba: Žodis retai sutinkamas oficialiuose šaltiniuose, dažniau – literatūroje ar poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.