„Blaknė“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis spuogą, pupelę (odos išbėrimą).
Pavyzdžiai:
1. Veidas pilnas blaknių.
2. Paauglystėje daugeliui atsiranda blaknių.
3. Seniau vaistus nuo blaknių darė iš žolių.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkami sinonimai – „spuogas“, „pupelė“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.