Bjurinimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralinį pamokslavimą (dažnai su neigiamu atspalviu).
Pavyzdžiai:
1. Šeimoje:
"Tėvas vėl pradėjo bjurinimą apie tai, kaip jaunystėje viskas buvo geriau."
2. Darbe:
"Vadovas pusvalandį tęsė bjurinimą dėl vienos klaidos, nors problemą būtų galima išspręsti per 5 minutes."
3. Mokykloje:
"Mokytojos bjurinimas apie atsakomybę užsitęsė visą pamoką."
Sinonimai: plepėjimas, pamokslas, dėstymas, moralizavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.