Bjaurėtuvė – tai retai vartojamas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis vietą, kur bjauru, šlykštu, nešvaru; pvz., purvinas butas, užteršta teritorija ar netvarkinga patalpa.
Pavyzdžiai:
1. Po šventę jų kiemas virto tikra bjaurėtuvė – stiklo šukių ir šiukšlių.
2. Kai įžengėme į apleistą trobelę, atrodė, kad patekome į bjaurėtuvę.
Žodis dažniau sutinkamas literatūroje ar kalbant metaforiškai apie labai nepatrauklią aplinką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.