bistrėti

Bistrėti – seniau vartotas veiksmažodis, reiškiantis „bristi, vaikščioti purve, vikšenti“ (dažniausiai apie gyvūnus, pvz., kiaules).

Pavyzdžiai:
1. Kiaulės mėgo bistrėti pelkėtose vietose.
2. Avys bistrėjo šlapiame pievoje po lietaus.

Pastaba:
Šis žodis šiuolaikinėje lietuvių kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senuosiuose tekstuose ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bistreti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Bistrėti – seniau vartotas veiksmažodis, reiškiantis „bristi, vaikščioti purve, vikšenti“ (dažniausiai apie gyvūnus, pvz., kiaules). Pavyzdžiai: 1. Kiaulės mėgo bistrėti pelkėtose vietose. 2. Avys bistrėjo šlapiame pievoje po lietaus. Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje lietuvių kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senuosiuose tekstuose ar tarmėse.