Biržūklis – tai žodis, reiškiantis įtūžusį, pykčiu niūrų, rūstų žmogų (dažniausiai vyriškos giminės). Kilęs iš veiksmažodžio biržti („niūrėti, rūstauti“).
Pavyzdžiai:
1. Kalboje:
„Nebuvo joks biržūklis, o paprastas, nuoširdus žmogus.“
„Senis atrodė kaip tikras biržūklis, bet širdyje – švelnus.“
2. Sinonimai: niūrūnas, paniūrėlis, rūstūnas.
Trumpai: Biržūklis – niūrus, rūstus žmogus (pvz., „Kaimynas – tikras biržūklis, niekada nesišypsa“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.