„Birkavinis“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis pirmąjį pusryčių patiekalą arba labai ankstyvus, lengvus pusryčius (dažnai prieš pagrindinius pusryčius). Kilęs iš žodžių „birka“ (avies kūdikis) ir „vynioti“ – istoriškai galbūt susijęs su avies pieno vartojimu.
Pavyzdžiai:
1. Kelionėje išsinešė birkavinį: sumuštinį ir obuolį.
2. Seneliai birkavinį ėdė dar prieš aušrą.
3. Po birkavinio – arbatos puodelis ir pagrindiniai pusryčiai.
Trumpai: ankstyvi/pirmieji pusryčiai, lengvas užkandis prieš pagrindinį patiekalą ryte.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.