"Bijūninis" – senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis vienetinis, atskiras, pavienis (pvz., apie daiktą, veiksmą ar skaičių).
Pavyzdžiai:
1. Bijūninė uola – atskira, pavieni stovinti uola.
2. Bijūninės mintys – atskiros, ne susijusios mintys.
3. Bijūninė gynyba – individuali, neorganizuota gynyba.
Pastaba:
Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau istoriniuose ar tarmėse išlikusiuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.