"Bijūnė" – retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nedidelę, paprastą trobelę ar kuklią sodybą (dažniau vartotas tarmėse ar senesnėje literatūroje).
Pavyzdžiai:
1. Kalno papėdėje stovėjo vieniša bijūnė.
2. Senelis gyveno medinėje bijūnėje prie miško.
Sinonimai: trobelė, lūšnelė, namelis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.