bielyti

.
biẽlyti, -ija, -ijo (бялiц).

1. lupti (odą): Tėvas aviną biẽlija.

2. plikai kirpti, skusti: Bielija galvą (kaklą).

3. baltinti: Gryčią biẽlija.
óžį (óžius) biẽlyti. vemti: Negerk, kad nereiktų óžio biẽlyti.
išbiẽlyti. išbaltinti: Pavadink meistrą, kad išbiẽlytų kambarį. Ant išbielytos sienos.
káilį išbiẽlyti primušti, prilupti: Palauk, aš tau išbiẽlysiu káilį.
nubiẽlyti.

1. nulupti: Tuojaus medžio žievę nubielijo. Jis sugauto šeško kailiuką nubiẽlijo.

2. išbaltinti: Nubiẽlijo pečių, kur buvo suodina.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bielyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x