Bežemininkas – tai asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos (be žemės), valstiečio baudžiauninko sūnus ar brolis, kuris neįsigijo savo ūkio ir gyveno pas kitus, samdomu darbu.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniuose šaltiniuose – XIX a. Lietuvoje bežemininkai dažnai dirbo pas turtingus valstiečius ar dvarus.
2. Metaforiškai – gali reikšti žmogų be nuolatinio gyvenamojo ar prigimtinės vietos (pvz., klajoklis).
3. Literatūroje – pasitaiko apibūdinant socialiai nuskriaustus žmones carinės Rusijos laikotarpiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.