Bezdalius – tai lietuvių kalbos daiktavardis, reiškiantis didžiulį, beribį plotą, erdvę be krašto ar ribų (pvz., dykuma, vandenynas, tundra). Dažnai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti jausmo, minties ar laiko begalybę.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Sacharos dykumos bezdaliu keliautojai jautėsi nykūs.“
„Virš jūros bezdaliaus kyla audra.“
2. Perkeltinė prasmė:
„Jo akys atspindėjo sielvarto bezdalį.“
„Mąstymo bezdaliu ji pamiršo laiką.“
Sinonimai: begybė, platybės, nežabotas plotas, tuštuma.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.