Besotybė – tai nepagrįstas pasididžiavimas, išdidumas, pasipūtimas, dažnai siejamas su tuštybe ar išpuikimu.
Pavyzdžiai:
1. Kalboje:
„Jo besotybė neleido pripažinti klaidų.“
„Tikras talentas nereikalauja besotybės.“
2. Literatūroje:
Liuterio raštuose minimas žmogus, „užsimerkęs savo besotybėje“.
Senojo Testamento pranašai smerkia žmonių išdidumą (pvz., Iz 2,11).
3. Patarlėse:
„Besotybė prieš prislėgimą“ – perspėjimas, kad išdidumas gali lemti žlugimą.
Trumpai: Besotybė – tai per didelis savimi pasitenkinimas, kuris trukdo matyti realybę ir save kritiškai vertinti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.