"Beskeveldris" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis beveik arba visai be kailio/plauko, dažniausiai apie gyvūnus (pvz., šunį, katę). Vartojamas ir perkeltine prasme apie pliką, nuogą, neapsirengusį žmogų ar objektą.
Pavyzdžiai:
1. Po ligos šuo liko visai beskeveldris.
2. Žiemą medžiai atrodo beskeveldriai.
3. Perkeltine prasme: Vaikas bėgo po lietų beskeveldris (be striukės).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.