besielis

"Besielis" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis "be sielos", t. y. bejausmis, beprotis, kvailys ar be galvos elgiamasis žmogus.

Pavyzdžiai:
1. Nebūk besielis, pagalvok, ką darai!
2. Kaip besielis trenkė durimis ir išbėgo.
3. Seniai sakydavo: "Besielis – kas proto neturi".

Pastaba:
Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tautosakoje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'besielis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Besielis" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis "be sielos", t. y. bejausmis, beprotis, kvailys ar be galvos elgiamasis žmogus. Pavyzdžiai: 1. Nebūk besielis, pagalvok, ką darai! 2. Kaip besielis trenkė durimis ir išbėgo. 3. Seniai sakydavo: "Besielis – kas proto neturi". Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tautosakoje.