"Bešeimis" reiškia asmenį be šeimos, neturintį artimųjų arba paliktą vienišą (pvz., našlaitį, seną žmogų be giminių). Gali būti vartojama perkeltine prasme apibūdinant išsiskyrusį, atsiskyrusį nuo bendruomenės asmenį.
Pavyzdžiai:
1. Jis liko bešeimis po artimųjų netekties.
2. Senoji kaimo moteris gyveno bešeimė, bet kaimynai rūpinosi.
3. Perkeltai: Poetas jautėsi bešeimis svetimoje šalyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.