Bešeimininkis – asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos ar nuosavo būsto, dažnai klajojantis, be pastovaus prieglobsčio.
Pavyzdžiai:
1. Senas bešeimininkis naktį miegojo turgaus pastoge.
2. Po namų netekimo jis tapo bešeimininkiu.
3. Labdara teikia pagalbą bešeimininkiams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.