bešeimininkis

Bešeimininkis – asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos ar nuosavo būsto, dažnai klajojantis, be pastovaus prieglobsčio.

Pavyzdžiai:
1. Senas bešeimininkis naktį miegojo turgaus pastoge.
2. Po namų netekimo jis tapo bešeimininkiu.
3. Labdara teikia pagalbą bešeimininkiams.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'beseimininkis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė