besąžiniškumas

Besąžiniškumas – tai kalbos ypatybė, kai sakinyje nėra aiškaus veiksnio (subjekto), nors veiksmas reiškiamas asmenuojamuoju veiksmažodžiu. Dažniausiai atsiranda, kai kalbama apie bendrus, nekonkretizuotus veiksmus ar reiškinius.

Pavyzdžiai:
1. Čia smirda. (kas smirda? – neaišku, bet veiksmas nurodytas)
2. Vakar šalė. (kas šalė? – oras, aplinka)
3. Šiame mieste gyvenama ramiai.
4. Dabar kalbama apie problemas.
5. Lauke pūtė. (vėjas – numanomas, bet neįvardytas)

Esmė: Veiksnys nėra reikalingas arba yra numanomas iš konteksto (pvz., gamtos reiškiniai, bendros situacijos). Dažna viešojoje erdvėje, instrukcijose, aprašymuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Besąžiniškumas – tai kalbos ypatybė, kai sakinyje nėra aiškaus veiksnio (subjekto), nors veiksmas reiškiamas asmenuojamuoju veiksmažodžiu. Dažniausiai atsiranda, kai kalbama apie bendrus, nekonkretizuotus veiksmus ar reiškinius. Pavyzdžiai: 1. Čia smirda. (kas smirda? – neaišku, bet veiksmas nurodytas) 2. Vakar šalė. (kas šalė? – oras, aplinka) 3. Šiame mieste gyvenama ramiai. 4. Dabar kalbama apie problemas. 5. Lauke pūtė. (vėjas – numanomas, bet neįvardytas) Esmė: Veiksnys nėra reikalingas arba yra numanomas iš konteksto (pvz., gamtos reiškiniai, bendros situacijos). Dažna viešojoje erdvėje, instrukcijose, aprašymuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.