bėruolis

Bėruolis – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis bernas, vaikinas, jaunuolis (dažniausiai vienišas ar netekėjęs). Kartais vartotas ir kaip švelnus pravardinis kreipinys.

Pavyzdžiai:
1. Seniau kaimą garsino jaunas bėruolis, kuris puikiai grojo skudučiu.
2. Ei, bėruoli, padėk maišus nunešti!
3. Kaimynystėje gyvena geras bėruolis – darbškus ir ramus.

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'beruolis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Bėruolis – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis bernas, vaikinas, jaunuolis (dažniausiai vienišas ar netekėjęs). Kartais vartotas ir kaip švelnus pravardinis kreipinys. Pavyzdžiai: 1. Seniau kaimą garsino jaunas bėruolis, kuris puikiai grojo skudučiu. 2. Ei, bėruoli, padėk maišus nunešti! 3. Kaimynystėje gyvena geras bėruolis – darbškus ir ramus. Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.