berniokštis

Berniokštis – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas terminas, reiškiantis berniuką, paauglį, jaunuolį (dažniausiai apie 12–18 metų amžiaus). Žodis yra švelnesnės, kartais švelniai šmaikštokos ar poetinės konotacijos, neretai vartotas liaudies dainose, pasakose ar senesnėje literatūroje.

Pavyzdžiai:
1. Kaimelyje tas berniokštis jau visiems pagalba – ir arklius pakavos, ir medžio.
2. Užaugo jau iš mažo berniokščio į tvirtą vyru.
3. Liaudies dainoje: „Ei, berniokšti, jaunuoli, kam tu taip liūdnas stovi?“

Trumpai:
Sinonimai – berniukas, paauglys, jaunuolis.
Vartojamas daugiausia liaudiniame kontekste ar meninėje kalboje.

Įrašas
Paaiškinimas	Berniokštis – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas terminas, reiškiantis berniuką, paauglį, jaunuolį (dažniausiai apie 12–18 metų amžiaus). Žodis yra švelnesnės, kartais švelniai šmaikštokos ar poetinės konotacijos, neretai vartotas liaudies dainose, pasakose ar senesnėje literatūroje. Pavyzdžiai: 1. Kaimelyje tas berniokštis jau visiems pagalba – ir arklius pakavos, ir medžio. 2. Užaugo jau iš mažo berniokščio į tvirtą vyru. 3. Liaudies dainoje: „Ei, berniokšti, jaunuoli, kam tu taip liūdnas stovi?“ Trumpai: Sinonimai – berniukas, paauglys, jaunuolis. Vartojamas daugiausia liaudiniame kontekste ar meninėje kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.