bernapalaikis

"Bernapalaikis" – tai senas lietuviškas žodis, reiškiantis bernas, paauglys, jaunuolis (dažniausiai apie 12–16 metų amžiaus). Jis vartotas kalbant apie ne visiškai suaugusį, bet jau pakankamai subrendusį berniuką.

Pavyzdžiai:
1. Kaimelyje tas bernapalaikis jau visiems padėdavo su sunkiais darbais.
2. Pasakojo, kad dar būdamas bernapalaikiu išmoko arti.
3. Seneliai prisimindavo, kaip patys būdami bernapalaikiais ganydavo arklius.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bernapalaikis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Bernapalaikis" – tai senas lietuviškas žodis, reiškiantis bernas, paauglys, jaunuolis (dažniausiai apie 12–16 metų amžiaus). Jis vartotas kalbant apie ne visiškai suaugusį, bet jau pakankamai subrendusį berniuką. Pavyzdžiai: 1. Kaimelyje tas bernapalaikis jau visiems padėdavo su sunkiais darbais. 2. Pasakojo, kad dar būdamas bernapalaikiu išmoko arti. 3. Seneliai prisimindavo, kaip patys būdami bernapalaikiais ganydavo arklius.