bergždinis

ber̃gždinis, -ė. bergždìnis.

1. kuris neveda jauniklių, nevaisingas, bergždžias. Karvė buvo ber̃gždinė – neturėjo nė veršio, nė pieno. Šiemet mano žalmargė paliko ber̃gždinė. Ber̃gždinė avelė. Iš ber̃gždinės avies nei vilnų, nei mėsos daug nelauk. Perniai avino neturėjom, tai ir avys šiemet ber̃gždinės. Lakstosi kap ber̃gždinė avis po kaimenes. nevaisingas: Bulius senas, aplebėjęs, jau bergždinis.

2. bevaikis: Paliks visi tokie ber̃gždiniai, kaip mes.

3. betikslis, tuščias, nevaisingas: Kiek tai laiko jam prarijo kanceliarijos bergždiniai darbai. | Bergždinis (ne kovos) šovinys.

4. apnokęs, sukietėjęs. Daug žirnių ber̃gždinių.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bergzdinis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x