benõsis, -ė. benósis.
1. kas neturi nosies: Ve, žmogus benõsis. Surinkti čia žmonės buvo baisios išžiūros, bepirščiai ir benosiai.
2. kas gerai neužuodžia: Jei vyras benõsis – dar nieko, jei moterė – nebekaip.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.