bendrakotis

Bendrakotis – tai neįprastas, retai vartojamas žodis, reiškiantis bendrą turėjimą, nuosavybę ar valdymą (pvz., žemės, turto). Jis dažniausiai sutinkamas senesniuose tekstuose ar teisiniame kontekste.

Pavyzdžiai:
1. Žemės bendrakotis buvo įtvirtintas sutartyje.
2. Broliai išlaikė ūkio bendrakotį net po tėvo mirties.
3. Senovėje bendrakotis buvo dažnas ūkininkų tarpe.

Sinonimai: bendra nuosavybė, bendra valda, kolektyvinis turėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bendrakotis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Bendrakotis – tai neįprastas, retai vartojamas žodis, reiškiantis bendrą turėjimą, nuosavybę ar valdymą (pvz., žemės, turto). Jis dažniausiai sutinkamas senesniuose tekstuose ar teisiniame kontekste. Pavyzdžiai: 1. Žemės bendrakotis buvo įtvirtintas sutartyje. 2. Broliai išlaikė ūkio bendrakotį net po tėvo mirties. 3. Senovėje bendrakotis buvo dažnas ūkininkų tarpe. Sinonimai: bendra nuosavybė, bendra valda, kolektyvinis turėjimas.