Belūpis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis apgaulę, klastą, apgavystę arba netikrumą, abejotiną informaciją.
Pavyzdžiai:
1. Jo pažadai buvo gryna belūpis.
2. Tas pranešimas – tik belūpis, nieko tikro.
3. Neklausyk to belūpio, jis meluoja.
Trumpai:
Vartojamas kalbant apie ką nors netikrą, apgaulingą ar nepatikimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.