belakštis

Belakštis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai ploną, pusiau skaidrų popierių (pvz., kalkinį), taip pat ploną audinį (pvz., musliną, voilį).
Neretai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti kažką labai plono, trapaus, permatomo.

Pavyzdžiai:
1. Iš belakščio galima pasigaminti gražų gėlės modelį. (popierius)
2. Vasarinė suknelė buvo siūta iš šviesaus belakščio. (audinys)
3. Tavo argumentai – grynas belakštis! (perkeltinė prasmė: silpni, nepagrįsti)

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'belakstis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Belakštis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai ploną, pusiau skaidrų popierių (pvz., kalkinį), taip pat ploną audinį (pvz., musliną, voilį). Neretai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti kažką labai plono, trapaus, permatomo. Pavyzdžiai: 1. Iš belakščio galima pasigaminti gražų gėlės modelį. (popierius) 2. Vasarinė suknelė buvo siūta iš šviesaus belakščio. (audinys) 3. Tavo argumentai – grynas belakštis! (perkeltinė prasmė: silpni, nepagrįsti)