belaikis

"Belaikis" – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis beprasmį, nesuprantamą kalbą, neaiškius garsus ar nesąmones. Jis dažnai vartojamas apibūdinti kalbą, kurios negalima suprasti (pvz., užsienio kalba be žinių) arba absurdiškus teiginius.

Pavyzdžiai:
1. Jis kalba kažkokį belaikį – nieko nesuprantu.
2. Užsieniečiai šnekėjo greitai, tai skambėjo kaip grynas belaikis.
3. Neaiškūs gandai dažnai būna tiesiog belaikis.

Sinonimai: nesąmonė, beprasmybė, palaidžiojimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'belaikis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Belaikis" – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis beprasmį, nesuprantamą kalbą, neaiškius garsus ar nesąmones. Jis dažnai vartojamas apibūdinti kalbą, kurios negalima suprasti (pvz., užsienio kalba be žinių) arba absurdiškus teiginius. Pavyzdžiai: 1. Jis kalba kažkokį belaikį – nieko nesuprantu. 2. Užsieniečiai šnekėjo greitai, tai skambėjo kaip grynas belaikis. 3. Neaiškūs gandai dažnai būna tiesiog belaikis. Sinonimai: nesąmonė, beprasmybė, palaidžiojimas.