Bela – tai lietuviškas žodis, reiškiantis:
1. Kūno dalis – krūtinės dalis, paprastai moters:
Pavyzdys: „Nuoširdžiai prisiglaudė prie motinos belos.“
2. Perkeltine prasme – vieta šalia širdies, glaudymui:
Pavyzdys: „Vaiką priglausė prie belos ir paguodė.“
Sinonimai: krūtinė, papai (šnek.), prieglobstis (perkeltine prasmė).
Pastaba: Vartojamas daugiausia poetiškai ar senesnėje literatūroje, šnekamojoje kalboje retas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.