begalvė

begal̃vė. begalvė̃. nežinojimas, kas daryti, sumišimas: Per tuos suirimus visai begal̃vė b [uv] o.
ant (kieno)
begal̃vės kieno rūpesčiui, vargui: Ant mano begal̃vės tu, vaikeli, gimei. Gegulė kukavo ant mergelės begal̃vės. Giedojo giedojo višta ir išgiedojo ant sa [vo] begalvė̃s (susilaukė galo) .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'begalve' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2022 www.zodynas.lt
Draugai: Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x