„Bedrė“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis bjaurystę, šiukšlę, nešvarumą (dažniausiai moralinę). Vartotas ir kaip šypsoklis įžeidimui.
Pavyzdžiai:
1. Kokia bedrė ši vietovė! (reiškia: kokia šiukšlyna / bjauri vieta).
2. Neklausyk tos bedrės! (apie bjaurų žmogų ar nesąmones).
3. Išvalyk kambarį, čia visa bedrė. (šiuolaikiniu variantu – „šiukšlės“).
Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Artimas žodis – „bjaurybė“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.