Bėdinumas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis skurdą, neturėjimą, vargą, nelaimę arba prastą būklę. Dažnai vartojamas apibūdinti materialinį ar dvasinį stokojimą, kančią.
Pavyzdžiai:
1. Materialus: Po karo žmonės gyveno dideliame bėdinume.
2. Dvasinis: Jo sielos bėdinumas buvo akivaizdus.
3. Būklė: Seno namo bėdinumas liūdino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.