„Bedangtis“ – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis begalinį dangų, beribę erdvę arba dangų be kraštų. Vartojamas poetiškai arba metaforiškai.
Pavyzdžiai:
1. Nakties bedangtyje blizgėjo žvaigždės.
2. Jo mintys skriejo pro bedangtį.
3. Plaukė debesys mėlynume bedangčio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.