„Bažnyčkaimis“ – tai istorinis terminas, reiškiantis kaimą, kuris susiformavo aplink bažnyčią (dažniausiai katalikų). Tokie kaimai Lietuvoje ėmė kurtis nuo XIV–XV a., kai statydavo bažnyčią ir prie jos apsistodavo kunigas, paslaugų teikėjai, amatininkai.
Pavyzdžiai:
1. Vievis (pirmą kartą paminėtas 1522 m.) – išaugo aplink Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčią.
2. Rokiškis – istoriškai žinomas kaip bažnyčkaimis prie Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios.
3. Daugėliškis (Ignalinos r.) – susikūręs aplink 1801 m. pastatytą bažnyčią.
Trumpai:
Tai buvo bažnyčiai centrinis kaimas, dažnai tapdavo parapijos ar prekybos židiniu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.