Bažninčininkas – tai bažnyčios tarnautojas (dažniausiai žemesnės pakopos, pvz., palydovas, varpininkas, šventorius), kuris atlieka pagalbines apeigų ir priežiūros funkcijas. Istoriškai terminas buvo vartojamas Lietuvoje (ypač XIX–XX a. pradžioje) dažniausiai stačiatikių kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Kaimo bažnyčioje bažninčininkas rūpinosi varpais ir šventoriumi.
2. Bažninčininkas padėdavo kunigui per pamaldas.
3. Istoriniuose dokumentuose minimi bažninčininkai, tvarkę bažnyčios turtą.
Trumpai: Tai pagalbinis bažnyčios tarnautojas, dažniau stačiatikių tradicijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.