Basytelis – tai architektūrinis terminas, reiškiantis nedidelę koloną arba stulpelį, dažnai naudojamą dekoratyviniais tikslais (pvz., atramų, vartų, altorių puošimui). Kilęs iš graikų kalbos (βασις – pagrindas).
Pavyzdžiai:
1. Gotikinėje architektūroje – smulkūs stulpeliai, puošantys portalus ar langus.
2. Renesanso baldai – smulkūs iškalinti stulpeliai spintų ar kėdžių dekorui.
3. Barokiniai altoriai – spiralinės formos basyteliai, papildantys skulptūrinius ansamblius.
Trumpai: tai dekoratyvinis mažas stulpelis, dažnas bažnyčių, interjerų ir baldų architektūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.