Terminas „bandvagis“ reiškia bėglį, pabėgusį kalinį ar kareivį, besislapstantį miškuose ar užkarsčiuose. Tai žodis, kilęs iš baltų-slavų kalbų (plg. rus. бродяга – valkata).
Pavyzdžiai vartojime:
1. Senovėje bandvagiai dažnai plėšikavo keliuose.
2. Pasakojimuose bandvagis – tai vienišas, paslaptingas miško gyventojas.
Trumpai: „Bandvagis“ – bėglis, slapstantis miškuose, dažnai siejamas su plėšikavimu ar ištrūkimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.