Balzgėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis tylų, nerangų, neaiškų kalbėjimą (pvz., burnoj, pro dantis), dažnai išreiškiant nepasitenkinimą, pyktį ar nerimą.
Pavyzdžiai:
1. Senis balzgėjo sau po nosimi, pykdamasis ant oro.
2. Ką ten balzgėji? Kalbėk aiškiai!
3. Ji nerimaujanti balzgėjo, žiūrėdama į vėluojantį sūnų.
Sinonimai: murdimas, niurnėjimas, samprotavimas tyliai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.