„Balankoti“ reiškia svyruoti, siūbuoti, klibčioti (pvz., eidamas, stovėdamas), dažnai dėl silpnumo, apsvaigimo ar netvirtos padėties.
Pavyzdžiai:
1. Nuo alkoholio:
Jis atsistojo ir balankojo į duris.
2. Nuo silpnumo:
Po ligos kojos dar balankoja.
3. Perkeltine prasme (dvejoti):
Jo nuomonė balankoja tarp „taip“ ir „ne“.
Sinonimai: svyruoti, klibčioti, siūbuoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.