babrius
Babrius – tai senovės graikų poetas, gyvenęs maždaug II a., žinomas kaip ezopinių pasakėčių (fablių) rinkėjas ir perdirbėjas. Jis parašė apie 200 pasakėčių choliambu („kuluotojo jambo“) metre, kuris suteikė paprastesnį, gyvesnį stilių, palyginti su ankstesniais proziniais variantais.
Pagrindinė reikšmė:
Babrius yra svarbus literatūrinės fablių tradicijos perduotojas, jo veikalas – vienas pagrindinių šaltinių, leidęs išsaugoti daugelį klasikinių Ezopo pasakėčių.
Pavyzdžiai jo kūrinių:
1. „Vilkas ir ėriukas“ – vilkas ieško preteksto suvalgyti ėriuką, bet nesėkmingai, todėl pagaliau tiesiog jį užpuola.
2. „Kaimietis ir gyvatė“ – kaimietis pasigaili sušalusios gyvatės, bet ji, sušilus, įkąsa savo gelbėtoją.
3. „Lapė ir vynuogės“ – klasikinė pasakėčia apie lapę, kuri, negalėdama pasiekti vynuogių, jas išvaduja „neišsirusiomis“.
Svarba:
Jo tekstai buvo naudojami kaip mokomoji medžiaga senovės mokyklose, o vėliau įtakoti kitų autorių, pvz., Fedro (Romos imperija).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.