Auštikalnis – tai kalva ar aukštuma, iš kurios matyti aušra arba saulėtekis. Terminas dažniausiai vartojamas poetiškai arba simboliškai, nusakant vietą, kur žmogus stebi rytą ar ieško įkvėpimo.
Pavyzdžiai:
1. „Į auštikalnį lipom prieš aušrą, kad pamatytume pirmuosius saulės spindulius.“
2. „Jo sielos auštikalnyje radau ramybę.“ (simbolinis prasmė)
3. „Senovėje žyniai liūdėdavo ant auštikalnių, laukdami ženklų.“
Trumpai: Auštikalnis – aukštuma, skirta rytinei aušrai stebėti; dažnai metafora apie atradimą ar viltį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.