aurėti

„Aurėti“ – senas, dabar beveik nenaudojamas veiksmažodis, reiškia „girdėti“, „išgirsti“.

Pavyzdžiai:
1. Senuosiuose raštuose: „Ir aš aurėjau balsą, sakantį...“ (virš Biblijos tekstų įtakos).
2. Poetinėje kalboje: „Aurėti gandus / šnabždesius“ (pertekti kažką iš toli, miglotai).

Pastaba:
Šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartotinas „girdėti“. „Aurėti“ sutinkama tik archajiškame kontekste (senoji literatūra, tautosaka, stilistinė išraiška).

Įrašas
Paaiškinimas	„Aurėti“ – senas, dabar beveik nenaudojamas veiksmažodis, reiškia „girdėti“, „išgirsti“. Pavyzdžiai: 1. Senuosiuose raštuose: „Ir aš aurėjau balsą, sakantį...“ (virš Biblijos tekstų įtakos). 2. Poetinėje kalboje: „Aurėti gandus / šnabždesius“ (pertekti kažką iš toli, miglotai). Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartotinas „girdėti“. „Aurėti“ sutinkama tik archajiškame kontekste (senoji literatūra, tautosaka, stilistinė išraiška).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.