aure

„Aure“ – tai lietuviškas poetinis žodis, reiškiantis „aušra, ankstyta rytmetinė šviesa, priešaušris“. Vartojamas daugiausia literatūroje, siekiant pabrėžti grožį, ramybę ar simbolinę naujos pradžios prasmę.

Pavyzdžiai:
1. „Tyli aure apėmė mišką.“
2. „Aurės šviesoje atsibudome.“
3. Poetiškai: „Aure – tai vilties ženklas po tamsos.“

Pastaba: Retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau – poezijoje, prozoje ar metaforiniuose kontekstuose.

• Vardai: Aurė

Įrašas
Paaiškinimas	„Aure“ – tai lietuviškas poetinis žodis, reiškiantis „aušra, ankstyta rytmetinė šviesa, priešaušris“. Vartojamas daugiausia literatūroje, siekiant pabrėžti grožį, ramybę ar simbolinę naujos pradžios prasmę. Pavyzdžiai: 1. „Tyli aure apėmė mišką.“ 2. „Aurės šviesoje atsibudome.“ 3. Poetiškai: „Aure – tai vilties ženklas po tamsos.“ Pastaba: Retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau – poezijoje, prozoje ar metaforiniuose kontekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.