Aukštalaukis – tai aukštumų forma, kurią sudaro plokščia arba banguota viršutinė paviršiaus dalis, esanti žymiai aukščiau nei aplinka (pvz., upių slėniai). Tai ne kalnas, bet iškilusi plynaukštė su stačiais šlaitais.
Pagrindiniai požymiai:
- Plokščia arba švelniai banguota viršūnė.
- Status šlaitai.
- Susidaro dėl erozijos atsparių uolienų.
Pavyzdžiai:
- Mesa (JAV, Ispanija) – mažesnė, su stačiomis sienomis.
- Butė (JAV) – izoliuota, siauresnė nei mesa.
- Stalo kalnas (Tepui, Pietų Amerika) – didelė, atokiausia forma.
- Lietuvoje – panašūs reljefo formavimosi principai, bet mažesni mastai (pvz., morenų aukštumos).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.