Auklelė – tai senas lietuviškas žodis, reiškia globėja, auklėtoja, prižiūrėtoja (dažniausiai vaikų).
Naudotas literatūroje, šiuolaikinėje kalboje retas, dažniau sutinkamas auklėtoja.
Pavyzdžiai:
1. Ji dirbo auklele turtingoje šeimoje.
2. Senovėje auklelės ne tik rūpinosi vaikais, bet ir mokė juos elgesio.
3. Rašytojas vaikystėje buvo patikėtas išmintingai auklelei.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.