aukaras

Aukaras – tai lietuvių liaudies mitologijoje piktas dvasių arba velnių vaikas, dažniausiai pagrobiamas žmonių kūdikiui užmigus. Jį simbolizuoja iš medžio, šaknies ar rago išdrožta figūrėlė, kurią deda į lopšį, kad apsaugotų tikrąjį kūdikį nuo piktųjų dvasių.

Pagrindinės reikšmės:
1. Mitinė būtybė – piktas, dažniausiai negražus dvasių kūdikis.
2. Aukojimo objektas – ritualinė figūrėlė, aukojama apsaugai.

Pavyzdžiai:
- „Senovėje, bijodami, kad velniai pagrobs kūdikį, į lopšį padėdavo aukarą – iš rago išdrožtą figūrėlę.“
- „Pasakojimuose aukaras vaizduojamas kaip raguotas ir negražus, bet ne visai blogas padaras.“

Įrašas
Paaiškinimas	Aukaras – tai lietuvių liaudies mitologijoje piktas dvasių arba velnių vaikas, dažniausiai pagrobiamas žmonių kūdikiui užmigus. Jį simbolizuoja iš medžio, šaknies ar rago išdrožta figūrėlė, kurią deda į lopšį, kad apsaugotų tikrąjį kūdikį nuo piktųjų dvasių. Pagrindinės reikšmės: 1. Mitinė būtybė – piktas, dažniausiai negražus dvasių kūdikis. 2. Aukojimo objektas – ritualinė figūrėlė, aukojama apsaugai. Pavyzdžiai: - „Senovėje, bijodami, kad velniai pagrobs kūdikį, į lopšį padėdavo aukarą – iš rago išdrožtą figūrėlę.“ - „Pasakojimuose aukaras vaizduojamas kaip raguotas ir negražus, bet ne visai blogas padaras.“
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.