Audėjėlė – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio audėjas (audėja), reiškiančio audėją/audėją (žmogų, kuris audžia audinį).
Reikšmė:
Nusakytas žmogus (dažniausiai moteris), kuris audžia arba mėgsta audimą, dažnai su švelniu, jaukumu ar mažumu siejamu atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. Mano senelė buvo tikra audėjėlė – visą laisvą laiką praleisdavo prie staklių.
2. Kaimynė – taip pat entuziastinga audėjėlė, sukuria nuostabius kilimus.
3. Ji tarsi maža audėjėlė, kurios pirštai sklandžiai juda verpstėmis.
Trumpai:
Tai švelnus, mielas žodis apie moterį, kuri audžia (dažnai kaip hobį ar amatą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.