aubrumas

„Aubrumas“ – senas, retai vartojamas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis aušrą (ryto prieblandą, pirmąją švytėjimo valandą prieš saulėtekį).

Pavyzdžiai:
1. Aubrumo tyloje girdėjosi paukščių balsai.
2. Jie iškeliavo dar aubrume, kad spėtų į mišką.
3. Po nakties ateina aubrumas, o po jo – ryto šviesa.

Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojamas atitikmuo „aušra“.

Įrašas
Paaiškinimas	„Aubrumas“ – senas, retai vartojamas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis aušrą (ryto prieblandą, pirmąją švytėjimo valandą prieš saulėtekį). Pavyzdžiai: 1. Aubrumo tyloje girdėjosi paukščių balsai. 2. Jie iškeliavo dar aubrume, kad spėtų į mišką. 3. Po nakties ateina aubrumas, o po jo – ryto šviesa. Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojamas atitikmuo „aušra“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.