Atžindukas – tai žmogus, kuris atžįsta (priima, globoja) svetimą kūdikį ar vaiką, tačiau jis nėra įforminamas kaip įvaikintojas. Tai neoficialus, dažnai laikinas vaiko priėmimas į šeimą.
Pavyzdžiai:
1. Seneliai tapo atžindukais anūkui, kai jo tėvai išvyko ilgam laikui į užsienį.
2. Kaimynė atžindo draugės dukrą, kol mama gydėsi ligoninėje.
3. Jis augino berniuką kaip atžinduką, bet teisiškai neįvaikino.
Svarbu: Atžindukas skiriasi nuo įtėvio/įmotės ar globėjo – tai dažnai emocinis, o ne teisinis terminas, nusakantis vaiko priėmimą be oficialių procedūrų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.