atžibinti

žìbinti (-yti), -ina, -ino. žibėti.

1. šviesti, laikyti šviesą, vartoti šviesai: Žìbink šakalį, skalą, žvakę, t. y. turėk rankose, šviesk manei. Žìbina žiburį per visą vakarą. Dabar nežìbin’ lempos, šviesu ir tep. Ugnį žìbinu ir plėšau paduškas. Mūsump lempą žìbina nakčia tamsumoj. Paims į ranką ir išeis žìbindamas tą ugnį. Žvakių nežìbydavo be reikalo. Kam ten žìbini žibę? Tenai balaną ankišdėm ir žìbinom. Balanos žìbyt niekad neduodavo, turėjo malt patamsė [je]. Vienas žìbina, kitos verpia ir dainuoja. Sueina vyrai i groja kortom: aš jiem balana žìbindavau. Balanų priskaldė i žìbino. Vienas tupim i žìbinam su balanais [vakaruojant]. Nemoki žìbint – pakelk balanos galą. Iš užpakalio uždega kūlius, žìbina [raunant linus naktį]. Lempa žìbinant pabeldė į duris. Mašinėlė mašinėlę stuma, žìbyk nežìbyk, nepraleis [pravažiuoti],
tiek prispirkę. Žiūriu, žìbina du šiltukai. Kitąsyk po gimimui kūdikio per naktis žiburį žibydavo, kad laumės neapmainytų arba nepavogtų. Ugnis visada karšta ir šviesi, degina ir žibina. Tas ugnies skaistums, kursai mums žìbina stubą …, daug, ak daug iškadų gal ūmai padaryti. Bei padaryk septynias lempas viršuj, idant viena priš antrą žibintų. | Žibinamieji žemės aliejai. Daugelis žmonių kas metas miršta nuo žibinamo gazo, kurie nesuprasdami užpučia liepsną arba palieka truputį degant nakčia. Tai tas pats, kurs visą savo amžių yra žibinęs tėvynės padangėse dvasios atgijimo ugnį, kuris nesiliovė dailinęs, valęs užmirštą ir paniekintą mūsų gimtąjį žodį. [Krikščionis] turi turėt lampas uždegtas, tai yra, turi žibint gerais darbais. Žvakė gyvenantiemus tamsybėje žìbina. Dievas visagalis žibys jiemus. Du žibina, keturi kloja, viens guli. Penki kiša, du trina, du žìbina. Du trina, du ritina, trys šika, du žibina. Ponia graži upakajuosa (rūmuose) sėdi, o kasos jos žibina. Sau žìbinuos žvakę. Ar vakarais žìbinatės balanom ar lempom?

2. uždegti (žiburį), įžiebti (šviesą): Kremeniu žìbino ugnį. Jau zakristijonas žvakes žìbina. Nežibindama žiburio, nuėjo Elzė, dar nuo miego apsvaigusi, prie spintos, atrakino ją, suradusi guminį nuo lietaus apsiaustą, užsivilko ir tylomis išslinko pro didžiulį prieangį. Jau tamsu, laikas ir lempą žibint.

3. duoti, skleisti šviesą; kaitinti: Saulė žìbina, vientara šalta. Dievaitis žìbina. Šiltitka, kab saulė žìbina. Gražios dienos, saulė žìbina, šildžia. Apentais saulė žìbina. Saulyka žìbina gerai. Šiandie saulė žìbina, labai labai karšta. Saulė žibina žemei. Saulė žibina dieną, mėnuo naktį. Kirmėlės žìbina naktį. Visiem saulė žìbina. Senam, regis, i saulė ne tep žìbina.

4. sugebėti matyti, šviesti. Kap akes žìbytų, pakol numirsiu. Itoj akis jau nežìbina, jau sena. Senas jau, negirdžiu nieko, ir akys nežìbina. Dabar tai ledoka, akys nežìbina. Slėbai žìbina akes, ir anas daj [o] langop. Sėdžiu kai šešėlis, be šviesos – septyneri metai man akys nežibina. Akelės, mano akelės, ar jūs šviesiai žìbinot, kad manę nepagaut?

5. įkyriai žiūrėti, spoksoti: Ko žìbini po mano langeliu?! Užtraukit langą, eina kas, da žìbins. Paduok svečiui valgyt, tuoj ir vaikai priėję prie stalo ir žibina. Žìbinsi nežìbinsi, meisos negausi. Ko čia žibini nosį pakabinęs? Šalip atsistojusi nežibinau, bet buvo kas matė, buvo!

6. užstoti šviesą be reikalo stoviniuojant, spoksant: O tu čia i žìbyk atsistojus, eik nuo šviesos! Tu man tei žibini, lyg būtum stiklioriaus vaikas. Tu, vaikeli, žìbini kaip žvakė.

7. stropiai blizginti: Išsitraukia nosinę ir pradeda batus rūpestingai žibinti. Žibina, duoda garo, rodos, kad jau kažin kas tas ponas. Pabalnoję bėrus žirgus, žibin plieno kardelius.

8. blizgėti, blykčioti: Ažukloja [per šermenis] zerkolą, kad nežìbintų anas. Tėvai, užsidėk kepurę su lecu, dabar pastatęs kaktą tę i žìbini. Bėga žirgas linguodamas, padkavomis žibindamas. žaibuoti: Užjuodavę visi vakarai, jau must šią naktį žìbins.

9. slaugyti budint: Jau mes savo ligonį kelinta naktis kap žìbinam. Nūnai visąnakt jį žìbino. Žìbyk nežìbyk, vis tiek iš jo gero nebus. Nabagėlė, savo tėvą per visąnakt žìbino. Moterys ėmė ginčytis ir derėtis, kuriai žibinti šią naktį ligonis.

10. smarkiai, intensyviai ką daryti: Žìbink (trenk) anam atgal – nėr ko pasiduoti. Jau reikia ma [n] žìbyt namo.
akìs (ãkys) žìbinti

1. spoksoti, stebeilyti: Žìbina akìs in mergiotę. Ko čia į mane akis žibini?

2. versti atkreipti dėmesį: Mergos dar̃ eina prasiplėšę sijonus, bernam akìs žìbina.

3. gėdytis, sarmatą kęsti: Eina do in jį akių̃ žìbint. Neisiu skolint, ką te akìs žìbinsiu. Žìbinsiu mat akìs – kad tu nesulauktum. Paklaus poterių – nemokėsi, tada žìbink akìs. Nėr ko nei žmogui paduot valgyt: prisejo žibint akys. Nesiusk, nereiks tėvų vadžiotis [į mokyklą],
nereiks tėvam akių̃ žìbint.

4. gėdinti: Nenoriu jo sustikt, da žìbins akìs prie svetimų. Akis jiems žibinsime savo darbais ant literatūros dirvos.

5. priekaištauti, prieštarauti: Tu man už kožną mažmožį akìs žìbini. Susprogo lašinius, šnapsą, alaus bačką ištrūbino ir da akìs žìbina, kad nerušiojo.

6. tykoti, lįsti norint ką nors gauti: Kad jis nesulauktų, kad aš tę žìbintau akìs, tuščia jo. Rūpykis tą, rūpykis tą, o vis tiek reikia eit vis žìbyt akìs į valdžią.
akimìs (akimì, akim̃) žìbinti

1. spoksoti: Ko jūs, vaikai, čia akim̃ žìbinat? Nuejęs ir žìbina akimì. Ko čia žìbini akimì? Ko tu čia man akimi žibini, ko čia tau reikia?

2. tykoti ko gauti: Vaikai nori valgyt, tik akim̃ žìbina. Ieškok tos duonos, žibink akimis, pakol išmelsi kąsnelį.

3. gėdytis, sarmatą kęsti: Aš tę neisiu akimì žìbint. Kas reikia, tai atduok, kad aš nežìbintau akimù prieg svieti. Kieno sarmata, o kam del jos akimi žibink.
į akìs žìbinti

1. tykoti, laukti, nedrįstant prašyti: Tos Marės vaikai atlėkę ir žìbina į akìs, kad tik ką numestai.

2. gėdinti: Ot tai draugas, žìbina tiesiai akỹs. Tai žmogus, stačiai akýsan žìbino žìbino kai žarijom, noris ažsiriš’ akis ir ižbėk.
apžìbinti. apšviesti: Su žiburiu apžìbink, pažibink, t. y. apšviesk. Pro plyšį kap apžìbina mėnulis, tada žmogus pasikelia ir nueina. Žvake apžìbino [mirštantį],
ir dar atgijo. | Apžìbino mane visą [rentgeno spinduliais] ir pasakė – neišturės apiracijos (operacijos) . Ko saulė neapžìbina? – Šerdies medžiagoj.
apžibintinai. Parsprogs buteliukas (lempos stiklas) – nė kiek tada neapsižìbysi.
atžìbinti. žiūrint išvarginti: Lyg tyčia, akelės jų. į Gasiulio langą atžibintos – nesimato, nors tu ką….
akìs atsižìbinti patirti gėdą: Prisikvietei svečių man nieko nesakęs: privažiavo, o aš neturiu ko paduot ant stalo – atsižibinau akis iš sarmatos!
dažìbinti. dar pažibinti.
įžìbinti.

1. uždegti, kad šviestų, įžiebti: Įžìbinti švyturį. Palauk, aš tuoj apsirengsiu ir ugnelę įžìbysiu. Petronis atidarė perdžiūvusius langus, įžibino skalą. Reikia įžibinti daugiau žiburių. Nuėjusi įsižibino žvakę. Įsižibino lempą.

2. pajėgti apšviesti: Tiek tik kelio matai, kiek automobilis lempa įžibina.

3. nublizginti: Įžìbink batus.
išžìbinti.

1. sunaudoti žibinant: Išžìbinau visus šakalius, nebliko. Išžìbinau visą žibalą. Gesyk balaną, ba visą išžìbysi.

2. kurį laiką žibinti: Išžìbinom, žinot, visą naktį.

3. išleisti ką su šviesa, su žiburiu.

4. užžibinti 2: Malionka ižžìbino ir ižgriaudė. Malionka kap ižžìbina, tai pirkioj regėt.

5. išblizginti: Še, išžìbyk man batus.
akìs išžìbinti turėti gėdą: Ateis vidun, jei sarmata akių jiem neišžibino da. Tokia žarijelė, da ne kartą akìs išžìbins.
nužìbinti.

1. nušviesti: Tu tebestovi prie jūros ir žiūri į saulės nužibintą vandenį. Balanom nužìbinom jam kelią.

2. žiūrint nuvarginti (akis): Gaila, mergele, man tavęs, nužibinau akeles žiūrėdamas in tave.

3. nublizginti: Ar jau nužìbinai tėvo kamašus?. Mano skrandutės nugara vis dar teberaudonavo, tik iš priekio ji jau pajuodo, o skvernai nusižibino ir blizgėjo.

4. nušauti.
pažìbinti.

1. pašviesti, kad būtų šviesu: Pažìbink su žiburiu, su žvake. Gal tau pažìbinti? Eikšę, pažìbysi ma [n] žiburį [tvarte]. Pažìbino akysna. Pažìbyk, kad regėčia. Pažìbino ir žiūro – katinas inskridę. Pažìbink man an pečiaus užlipt. Ažžibk balaną ir pažìbink. Paimk balaną, pažibyk man čia, neregiu siūlų in špulnyką invert. Akin pažibino, net dangus suliepsnojo. | Klausinėjo senasis tetužis: – Kas tau tamsioj naktyj pažibino? – Pažibino man gražia žvaigzdele mergytės žibančios akelužės. Mėnas pažìbino per langą. Ateik tu, šviesa dieviška, … pažibink tus, kurie goroja. Ka pažìbina – dirbt šviesiau. Ėjau per lieptus, pažudžiau raktus, mėnelis pažibino, saulelė rado. Kad neturiu gi kuom pasižìbyt. Paėmiau už keturis litus žibalo, tai gali pasižibint kiek nori. Balanų prikrauta tę pasižìbyt. Tai buvo dėžę žvakių palikę tų pasižìbyt sau.

2. kurį laiką deginti: Eisiu in kapus pažìbyt žvakučių. Oi tu, bitele, pažibink žvakelę, kol išeis dūšelė.

3. smarkiai pašviesti, pakaitinti: Kap pažìbino su saule, tai blogas javas. Purvas didelis buvo, saulė pažìbino ir išdžiūvo. O kap pažìbino saulelė, tai skaistos uogelės nucirpo.

4. pranešti, nurodyti: Ma [n] rūpia, kas galėjo tau tei [p] greit pažìbyt, ka aš buvau mieste. Ir kas tai kiaulei pažìbino spragą į daržą!

5. pablizginti: Apsiauk tas [basutes],
kur pažìbytais viršais.

6. pavogti: Jau taip saugokis, o žiūrėk, ir pažìbina bi ką.
akìs pažìbinti

1. patirti gėdos: Teks pažìbint akìs, kai nutvers už rankos. Dabar tai jau pažìbinsi akìs. Vienas sūnus išėjo šunims šėko pjauti, pažibins akis ir kitas.

2. pagėdinti, papriekaištauti: Tegu jai nors svietas akìs pažìbina.

3. įdėmiai pažiūrėti: O kas gi ten prie bobų pulko gretinas? Ar ne Kraujalio Ieva? Akeles į daboklės langą pažibinusi.
akimìs pažìbinti atidžiai pažiūrėti: Pažìbyk pažìbyk ir tu akimì. Girioje lūšis iš medžio akimis pažibins.
paržìbinti. parlydėti su šviesa.
akìs paržìbinti patirti gėdos: Iš sarmatos akìs paržìbinsi, vaiką pasdarius!
péržibinti. kurį laiką žibinti: Páržibinau visą naktį su žiburiu.
pražìbinti

1. kurį laiką žibinti, vartoti šviesai: Šita lempele penkias žiemas pražìbinom.

2. rentgenu peršviesti: Penkiskart pražìbino mane gulėdamą.

3. išvarginti žiūrint, pražiūrėti (akis): Jau tu pražibinai akis in mergas dabodamas i vis da neapsiženyjai.
prižìbinti.

1. prišviesti.

2. šviečiant prišildyti: Pavasarį saulė prižìbina. Kap saulė godniai prižìbina, iš strėkų lejasi [vanduo].
sužìbinti

1. viską užžiebti, uždegti: Par kūlimą sužìbindavom visas lempas, kiek tik turėdavom. Žvakes susižìbydavom.

2. sunaudoti žibinant: Tuziną žvakių sužìbino, kol tėvo smerties sulaukė. Devynias naktis miego nemigau, devynias liktis lig sužìbinau, tėvelio belaukdama. Oi daugel daugel naktų nemigau, šimtą liktelių aš sužibinau.

3. sužaibuoti: Sužìbino kelis sykius, sugrumėjo, i praejo [lytus] pro šalį.

4. sudeginti: Kad tave būt kur sužìbinę perkūnas an gryno lauko! Kad juos sužìbyt!

5. sunešioti, nudėvėti iki žibėjimo: Ana pusė to palito tiek sužìbyta. Suknelė visai sužìbyta.

6. smarkiai suduoti: Bematant kumščiu jam sužibino ir dantis suklibino.
užžìbinti.

1. uždegti šviesą: Valandą, kol užžìbina lempą. Dabar man užžibino lempą, ir pasidarė daug šviesiau. Ažužibinu. Ana persigandus užžìbino balaną ir bėgo žiūrėt in kamarą palei girnas. Ažžìbink šakalį. Pirm to laiko degtukų dar nežinojo, šviesą užžibindavo iš žarijos. Daktaras jam pasakė, kad šviesa užžibinta ir kad jau įdienoję. Užžibino grabnyčią, pavožė po nauju puodu. Stašienė įbruko mirštančiam užžibintą žvakę, savo rankomis ją prilaikydama. Oi tu bitele, tu mandri paukštele, užžibink man žvakę, kol išeis dūšelė. Pjautuvas užžibina žiburį. Mudvi užsižìbinam žiburiuką ir negesinam. Jūs užsižìbykit lempą. Užsižibino vaškinę žvakę ir sėdi. Užsižibinome tam kartui sau menką žvakelę.

2. apšviesti: Žusriša skustele ik akimi, kad nežužìbint saulė. Kap saulė ažžìbina, ir lejasi iš strėkos [v] anduoj. Tai tavę nežužìbins anei saulyka, anei dievaitulis. Tai man žužibina gražus dievaitulis.

3. užduoti: Kuolu kap ažžìbino per galvą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atzibinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žìbinti</b> (-yti), -ina, -ino. žibėti. <br/>1. <span class="explanation">šviesti, laikyti šviesą, vartoti šviesai: </span> Žìbink šakalį, skalą, žvakę, t. y. turėk rankose, šviesk manei. Žìbina žiburį per visą vakarą. Dabar nežìbin’ lempos, šviesu ir tep. Ugnį žìbinu ir plėšau paduškas. Mūsump lempą žìbina nakčia tamsumoj. Paims į ranką ir išeis žìbindamas tą ugnį. Žvakių nežìbydavo be reikalo. Kam ten žìbini žibę? Tenai balaną ankišdėm ir žìbinom. Balanos žìbyt niekad neduodavo, turėjo malt patamsė [je]. Vienas žìbina, kitos verpia ir dainuoja. Sueina vyrai i groja kortom: aš jiem balana žìbindavau. Balanų priskaldė i žìbino. Vienas tupim i žìbinam su balanais [vakaruojant]. Nemoki žìbint – pakelk balanos galą. Iš užpakalio uždega kūlius, žìbina [raunant linus naktį]. Lempa žìbinant pabeldė į duris. Mašinėlė mašinėlę stuma, žìbyk nežìbyk, nepraleis [pravažiuoti], tiek prispirkę. Žiūriu, žìbina du šiltukai. Kitąsyk po gimimui kūdikio per naktis žiburį žibydavo, kad laumės neapmainytų arba nepavogtų. Ugnis visada karšta ir šviesi, degina ir žibina. Tas ugnies skaistums, kursai mums žìbina stubą …, daug, ak daug iškadų gal ūmai padaryti. Bei padaryk septynias lempas viršuj, idant viena priš antrą žibintų. \| Žibinamieji žemės aliejai. Daugelis žmonių kas metas miršta nuo žibinamo gazo, kurie nesuprasdami užpučia liepsną arba palieka truputį degant nakčia. Tai tas pats, kurs visą savo amžių yra žibinęs tėvynės padangėse dvasios atgijimo ugnį, kuris nesiliovė dailinęs, valęs užmirštą ir paniekintą mūsų gimtąjį žodį. [Krikščionis] turi turėt lampas uždegtas, tai yra, turi žibint gerais darbais. Žvakė gyvenantiemus tamsybėje žìbina. Dievas visagalis žibys jiemus. Du žibina, keturi kloja, viens guli. Penki kiša, du trina, du žìbina. Du trina, du ritina, trys šika, du žibina. Ponia graži upakajuosa <span class="explanation"> (rūmuose) </span> sėdi, o kasos jos žibina. Sau žìbinuos žvakę. Ar vakarais žìbinatės balanom ar lempom? <br/>2. <span class="explanation">uždegti (žiburį), įžiebti (šviesą): </span> Kremeniu žìbino ugnį. Jau zakristijonas žvakes žìbina. Nežibindama žiburio, nuėjo Elzė, dar nuo miego apsvaigusi, prie spintos, atrakino ją, suradusi guminį nuo lietaus apsiaustą, užsivilko ir tylomis išslinko pro didžiulį prieangį. Jau tamsu, laikas ir lempą žibint. <br/>3. <span class="explanation">duoti, skleisti šviesą; kaitinti: </span> Saulė žìbina, vientara šalta. Dievaitis žìbina. Šiltitka, kab saulė žìbina. Gražios dienos, saulė žìbina, šildžia. Apentais saulė žìbina. Saulyka žìbina gerai. Šiandie saulė žìbina, labai labai karšta. Saulė žibina žemei. Saulė žibina dieną, mėnuo naktį. Kirmėlės žìbina naktį. Visiem saulė žìbina. Senam, regis, i saulė ne tep žìbina. <br/>4. <span class="explanation">sugebėti matyti, šviesti</span>. Kap akes žìbytų, pakol numirsiu. Itoj akis jau nežìbina, jau sena. Senas jau, negirdžiu nieko, ir akys nežìbina. Dabar tai ledoka, akys nežìbina. Slėbai žìbina akes, ir anas daj [o] langop. Sėdžiu kai šešėlis, be šviesos – septyneri metai man akys nežibina. Akelės, mano akelės, ar jūs šviesiai žìbinot, kad manę nepagaut? <br/>5. <span class="explanation">įkyriai žiūrėti, spoksoti: </span> Ko žìbini po mano langeliu?! Užtraukit langą, eina kas, da žìbins. Paduok svečiui valgyt, tuoj ir vaikai priėję prie stalo ir žibina. Žìbinsi nežìbinsi, meisos negausi. Ko čia žibini nosį pakabinęs? Šalip atsistojusi nežibinau, bet buvo kas matė, buvo! <br/>6. <span class="explanation">užstoti šviesą be reikalo stoviniuojant, spoksant: </span> O tu čia i žìbyk atsistojus, eik nuo šviesos! Tu man tei žibini, lyg būtum stiklioriaus vaikas. Tu, vaikeli, žìbini kaip žvakė. <br/>7. <span class="explanation">stropiai blizginti: </span> Išsitraukia nosinę ir pradeda batus rūpestingai žibinti. Žibina, duoda garo, rodos, kad jau kažin kas tas ponas. Pabalnoję bėrus žirgus, žibin plieno kardelius. <br/>8. <span class="explanation">blizgėti, blykčioti: </span> Ažukloja [per šermenis] zerkolą, kad nežìbintų anas. Tėvai, užsidėk kepurę su lecu, dabar pastatęs kaktą tę i žìbini. Bėga žirgas linguodamas, padkavomis žibindamas. <span class="explanation">žaibuoti: </span> Užjuodavę visi vakarai, jau must šią naktį žìbins. <br/>9. <span class="explanation">slaugyti budint: </span> Jau mes savo ligonį kelinta naktis kap žìbinam. Nūnai visąnakt jį žìbino. Žìbyk nežìbyk, vis tiek iš jo gero nebus. Nabagėlė, savo tėvą per visąnakt žìbino. Moterys ėmė ginčytis ir derėtis, kuriai žibinti šią naktį ligonis. <br/>10. <span class="explanation">smarkiai, intensyviai ką daryti: </span> Žìbink <span class="explanation"> (trenk) </span> anam atgal – nėr ko pasiduoti. Jau reikia ma [n] žìbyt namo. <br/><b> akìs (ãkys) žìbinti</b><br/>1. <span class="explanation">spoksoti, stebeilyti: </span> Žìbina akìs in mergiotę. Ko čia į mane akis žibini? <br/>2. <span class="explanation">versti atkreipti dėmesį: </span> Mergos dar̃ eina prasiplėšę sijonus, bernam akìs žìbina. <br/>3. <span class="explanation">gėdytis, sarmatą kęsti: </span> </span> Eina do in jį akių̃ žìbint. Neisiu skolint, ką te akìs žìbinsiu. Žìbinsiu mat akìs – kad tu nesulauktum. Paklaus poterių – nemokėsi, tada žìbink akìs. Nėr ko nei žmogui paduot valgyt: prisejo žibint akys. Nesiusk, nereiks tėvų vadžiotis [į mokyklą], nereiks tėvam akių̃ žìbint. <br/>4. <span class="explanation">gėdinti: </span> </span> Nenoriu jo sustikt, da žìbins akìs prie svetimų. Akis jiems žibinsime savo darbais ant literatūros dirvos. <br/>5. <span class="explanation">priekaištauti, prieštarauti: </span> Tu man už kožną mažmožį akìs žìbini. Susprogo lašinius, šnapsą, alaus bačką ištrūbino ir da akìs žìbina, kad nerušiojo. <br/>6. <span class="explanation">tykoti, lįsti norint ką nors gauti: </span> Kad jis nesulauktų, kad aš tę žìbintau akìs, tuščia jo. Rūpykis tą, rūpykis tą, o vis tiek reikia eit vis žìbyt akìs į valdžią. <br/><b>akimìs (akimì, akim̃) žìbinti</b><br/>1. <span class="explanation">spoksoti: </span> Ko jūs, vaikai, čia akim̃ žìbinat? Nuejęs ir žìbina akimì. Ko čia žìbini akimì? Ko tu čia man akimi žibini, ko čia tau reikia? <br/>2. <span class="explanation">tykoti ko gauti: </span> Vaikai nori valgyt, tik akim̃ žìbina. Ieškok tos duonos, žibink akimis, pakol išmelsi kąsnelį. <br/>3. <span class="explanation">gėdytis, sarmatą kęsti: </span> </span> Aš tę neisiu akimì žìbint. Kas reikia, tai atduok, kad aš nežìbintau akimù prieg svieti. Kieno sarmata, o kam del jos akimi žibink. <br/><b>į akìs žìbinti</b><br/>1. <span class="explanation">tykoti, laukti, nedrįstant prašyti: </span> Tos Marės vaikai atlėkę ir žìbina į akìs, kad tik ką numestai. <br/>2. <span class="explanation">gėdinti: </span> </span> Ot tai draugas, žìbina tiesiai akỹs. Tai žmogus, stačiai akýsan žìbino žìbino kai žarijom, noris ažsiriš’ akis ir ižbėk. <br/><b>apžìbinti</b>. <span class="explanation">apšviesti: </span> </span> Su žiburiu apžìbink, pažibink, t. y. apšviesk. Pro plyšį kap apžìbina mėnulis, tada žmogus pasikelia ir nueina. Žvake apžìbino [mirštantį], ir dar atgijo. \| Apžìbino mane visą [rentgeno spinduliais] ir pasakė – neišturės apiracijos <span class="explanation"> (operacijos) </span>. Ko saulė neapžìbina? – Šerdies medžiagoj. <br/><b>apžibintinai</b>. Parsprogs buteliukas <span class="explanation"> (lempos stiklas) </span> – nė kiek tada neapsižìbysi. <br/><b>atžìbinti</b>. <span class="explanation">žiūrint išvarginti: </span> Lyg tyčia, akelės jų. į Gasiulio langą atžibintos – nesimato, nors tu ką…. <br/><b> akìs atsižìbinti</b> <span class="explanation">patirti gėdą: </span> Prisikvietei svečių man nieko nesakęs: privažiavo, o aš neturiu ko paduot ant stalo – atsižibinau akis iš sarmatos! <br/><b>dažìbinti</b>. <span class="explanation">dar pažibinti. </span> <br/><b>įžìbinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">uždegti, kad šviestų, įžiebti: </span> Įžìbinti švyturį. Palauk, aš tuoj apsirengsiu ir ugnelę įžìbysiu. Petronis atidarė perdžiūvusius langus, įžibino skalą. Reikia įžibinti daugiau žiburių. Nuėjusi įsižibino žvakę. Įsižibino lempą. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti apšviesti: </span> Tiek tik kelio matai, kiek automobilis lempa įžibina. <br/>3. <span class="explanation">nublizginti: </span> </span> Įžìbink batus. <br/><b>išžìbinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sunaudoti žibinant: </span> </span> Išžìbinau visus šakalius, nebliko. Išžìbinau visą žibalą. Gesyk balaną, ba visą išžìbysi. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką žibinti: </span> </span> Išžìbinom, žinot, visą naktį. <br/>3. <span class="explanation">išleisti ką su šviesa, su žiburiu. </span> <br/>4. užžibinti 2: Malionka ižžìbino ir ižgriaudė. Malionka kap ižžìbina, tai pirkioj regėt. <br/>5. <span class="explanation">išblizginti: </span> Še, išžìbyk man batus. <br/><b> akìs išžìbinti</b> <span class="explanation">turėti gėdą: </span> Ateis vidun, jei sarmata akių jiem neišžibino da. Tokia žarijelė, da ne kartą akìs išžìbins. <br/><b>nužìbinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nušviesti: </span> Tu tebestovi prie jūros ir žiūri į saulės nužibintą vandenį. Balanom nužìbinom jam kelią. <br/>2. <span class="explanation">žiūrint nuvarginti (akis): </span> Gaila, mergele, man tavęs, nužibinau akeles žiūrėdamas in tave. <br/>3. <span class="explanation">nublizginti: </span> </span> Ar jau nužìbinai tėvo kamašus?. Mano skrandutės nugara vis dar teberaudonavo, tik iš priekio ji jau pajuodo, o skvernai nusižibino ir blizgėjo. <br/>4. <span class="explanation">nušauti. </span> <br/><b>pažìbinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pašviesti, kad būtų šviesu: </span> Pažìbink su žiburiu, su žvake. Gal tau pažìbinti? Eikšę, pažìbysi ma [n] žiburį [tvarte]. Pažìbino akysna. Pažìbyk, kad regėčia. Pažìbino ir žiūro – katinas inskridę. Pažìbink man an pečiaus užlipt. Ažžibk balaną ir pažìbink. Paimk balaną, pažibyk man čia, neregiu siūlų in špulnyką invert. Akin pažibino, net dangus suliepsnojo. \| Klausinėjo senasis tetužis: – Kas tau tamsioj naktyj pažibino? – Pažibino man gražia žvaigzdele mergytės žibančios akelužės. Mėnas pažìbino per langą. Ateik tu, šviesa dieviška, … pažibink tus, kurie goroja. Ka pažìbina – dirbt šviesiau. Ėjau per lieptus, pažudžiau raktus, mėnelis pažibino, saulelė rado. Kad neturiu gi kuom pasižìbyt. Paėmiau už keturis litus žibalo, tai gali pasižibint kiek nori. Balanų prikrauta tę pasižìbyt. Tai buvo dėžę žvakių palikę tų pasižìbyt sau. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką deginti: </span> Eisiu in kapus pažìbyt žvakučių. Oi tu, bitele, pažibink žvakelę, kol išeis dūšelė. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai pašviesti, pakaitinti: </span> Kap pažìbino su saule, tai blogas javas. Purvas didelis buvo, saulė pažìbino ir išdžiūvo. O kap pažìbino saulelė, tai skaistos uogelės nucirpo. <br/>4. <span class="explanation">pranešti, nurodyti: </span> Ma [n] rūpia, kas galėjo tau tei [p] greit pažìbyt, ka aš buvau mieste. Ir kas tai kiaulei pažìbino spragą į daržą! <br/>5. <span class="explanation">pablizginti: </span> Apsiauk tas [basutes], kur pažìbytais viršais. <br/>6. <span class="explanation">pavogti: </span> Jau taip saugokis, o žiūrėk, ir pažìbina bi ką. <br/><b> akìs pažìbinti</b><br/>1. <span class="explanation">patirti gėdos: </span> </span> Teks pažìbint akìs, kai nutvers už rankos. Dabar tai jau pažìbinsi akìs. Vienas sūnus išėjo šunims šėko pjauti, pažibins akis ir kitas. <br/>2. <span class="explanation">pagėdinti, papriekaištauti: </span> Tegu jai nors svietas akìs pažìbina. <br/>3. <span class="explanation">įdėmiai pažiūrėti: </span> O kas gi ten prie bobų pulko gretinas? Ar ne Kraujalio Ieva? Akeles į daboklės langą pažibinusi. <br/><b>akimìs pažìbinti</b> <span class="explanation">atidžiai pažiūrėti: </span> Pažìbyk pažìbyk ir tu akimì. Girioje lūšis iš medžio akimis pažibins. <br/><b>paržìbinti</b>. <span class="explanation">parlydėti su šviesa. </span> <br/><b> akìs paržìbinti</b> <span class="explanation">patirti gėdos: </span> </span> Iš sarmatos akìs paržìbinsi, vaiką pasdarius! <br/><b>péržibinti</b>. <span class="explanation">kurį laiką žibinti: </span> </span> Páržibinau visą naktį su žiburiu. <br/><b>pražìbinti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką žibinti, vartoti šviesai: </span> Šita lempele penkias žiemas pražìbinom. <br/>2. <span class="explanation">rentgenu peršviesti: </span> Penkiskart pražìbino mane gulėdamą. <br/>3. <span class="explanation">išvarginti žiūrint, pražiūrėti (akis): </span> Jau tu pražibinai akis in mergas dabodamas i vis da neapsiženyjai. <br/><b>prižìbinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prišviesti. </span> <br/>2. <span class="explanation">šviečiant prišildyti: </span> Pavasarį saulė prižìbina. Kap saulė godniai prižìbina, iš strėkų lejasi [vanduo]. <br/><b>sužìbinti</b><br/>1. <span class="explanation">viską užžiebti, uždegti: </span> Par kūlimą sužìbindavom visas lempas, kiek tik turėdavom. Žvakes susižìbydavom. <br/>2. <span class="explanation">sunaudoti žibinant: </span> </span> Tuziną žvakių sužìbino, kol tėvo smerties sulaukė. Devynias naktis miego nemigau, devynias liktis lig sužìbinau, tėvelio belaukdama. Oi daugel daugel naktų nemigau, šimtą liktelių aš sužibinau. <br/>3. <span class="explanation">sužaibuoti: </span> Sužìbino kelis sykius, sugrumėjo, i praejo [lytus] pro šalį. <br/>4. <span class="explanation">sudeginti: </span> Kad tave būt kur sužìbinę perkūnas an gryno lauko! Kad juos sužìbyt! <br/>5. <span class="explanation">sunešioti, nudėvėti iki žibėjimo: </span> Ana pusė to palito tiek sužìbyta. Suknelė visai sužìbyta. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai suduoti: </span> Bematant kumščiu jam sužibino ir dantis suklibino. <br/><b>užžìbinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">uždegti šviesą: </span> Valandą, kol užžìbina lempą. Dabar man užžibino lempą, ir pasidarė daug šviesiau. Ažužibinu. Ana persigandus užžìbino balaną ir bėgo žiūrėt in kamarą palei girnas. Ažžìbink šakalį. Pirm to laiko degtukų dar nežinojo, šviesą užžibindavo iš žarijos. Daktaras jam pasakė, kad šviesa užžibinta ir kad jau įdienoję. Užžibino grabnyčią, pavožė po nauju puodu. Stašienė įbruko mirštančiam užžibintą žvakę, savo rankomis ją prilaikydama. Oi tu bitele, tu mandri paukštele, užžibink man žvakę, kol išeis dūšelė. Pjautuvas užžibina žiburį. Mudvi užsižìbinam žiburiuką ir negesinam. Jūs užsižìbykit lempą. Užsižibino vaškinę žvakę ir sėdi. Užsižibinome tam kartui sau menką žvakelę. <br/>2. <span class="explanation">apšviesti: </span> </span> Žusriša skustele ik akimi, kad nežužìbint saulė. Kap saulė ažžìbina, ir lejasi iš strėkos [v] anduoj. Tai tavę nežužìbins anei saulyka, anei dievaitulis. Tai man žužibina gražus dievaitulis. <br/>3. <span class="explanation">užduoti: </span> Kuolu kap ažžìbino per galvą.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

atžibinti

#